MAŽAIS ŽINGSNELIAIS, ASMENINIŲ POKYČIŲ LINK!!!

                                                                Psichologė – psichoterapeutė Audronė Kriščiukaitienė

Vidinis kritikas

Daugeliui iš mūsų yra pažįstamos mintys, kurios sako, kad nesame pakankamai geri, protingi, gražūs ar išsilavinę. Blogiausia tai, kad tokios mintys dažnai mums kliudo siekti tikslų ir svajonių. Jos gali mus aplankyti, kai ryte žvelgiame į veidrodį, pvz. "Tu tokia nepatraukli. Tu stora. Tiesiog pažvelk į savo plaukus, klubus, juosmens liniją". Šios kritiškos mintys gali jus aplankyti darbe: "Iš manęs per daug reikalauja. Niekada nepadarysiu visko gerai. Niekas mano indėlio darbe nepastebi. Nesusitvarkau su šiuo darbu" ir santykiuose su mums svarbiausiais žmonėmis: "Jis tikrai tavęs nemyli. Niekam tu negalėtum patikti. Jo meilė tau ilgai nesitęs".

Žmoguje gyvena dvi pusės: viena jų yra nukreipta į tikslą ir savęs palaikymą, o kita pusė-savikritiška, save neigianti ir netgi griaunanti. Šią dalį dažnai vadiname „vidiniu kritiku“. Vidinis kritikas dažnai susiformuoja iš skaudžių ankstyvojo gyvenimo patirčių, kai mes matėme ar patyrėme žalingą požiūrį į mus ar mūsų artimus. Augdami nesąmoningai perimame ir integruojame šį destruktyvių minčių modelį savo ir kitų atžvilgiu. Kai mums nepavyksta atpažinti ir atsiskirti nuo vidinio kritiko, mes leidžiame jam paveikti mūsų elgesį ir formuoti gyvenimo kryptį. Tai gali nulemti mūsų sėkmę ar santykius, trukdyti gyventi gyvenimą, kurį norime gyventi ir tapti žmonėmis, kuriais siekiame būti. Taigi, kaip mes galime nutildyti šį vidinį kritiką?

Vidinių kritikų pavyzdžiai:

    "Esi bjaurus";

    "Esi kvailas";

    "Esi storas;"

    „Tau kažkas negerai“;

    „Tu skiriesi nuo kitų žmonių“.

Vidinį kritiką nėra lengva įveikti, tačiau praktikuojant, įmanoma.

1. žingsnis: pabandykite nustatyti, ką jums sako jūsų vidinis kritikas. Pripažinkite, kad šis mąstymo procesas yra atskiras nuo jūsų tikrojo požiūrio. Atminkite, kad jūsų vidinis kritikas nėra tikrovės atspindys. Tai požiūris, kurį jūs priėmėte remdamiesi nemalonia ankstyvojo gyvenimo patirtimi ir požiūriu į jus, kurį įtvirtinote kaip savo požiūrį.

2. žingsnis: vienas iš būdų padėti atsiskirti nuo vidinio kritiko- mintis užrašyti antruoju asmeniu (kaip „tu“ teiginius). Pavyzdžiui, mintys: "Aš nieko negaliu sutvarkyti. Aš niekada nebūsiu sėkmingas" turėtų būti parašytos taip: "Tu nieko negali sutvarkyti. Tu niekada nebūsi sėkmingas". Tai padės jums pamatyti mintis iš šono, kaip svetimą požiūrį, o ne kaip tikrus teiginius apie save. Pirmyn, pabandykite visas kritiškas mintis išrašyti ant lapo. Ar pastebite, koks priešiškas gali būti Jūsų vidinis kritikas?

3. žingsnis: galite atsakyti savo vidiniam kritikui užrašydami realistiškesnį ir atjaučiantį savęs vertinimą. Parašykite šiuos atsakymus pirmuoju asmeniu (kaip „aš“ teiginius). Atsakydamas į mintį: „Tu idiotas“, galėtumėte parašyti: „Aš kartais gal ir suklystu bei padarau klaidų, bet esu protingas ir kompetentingas daugeliu atžvilgių“. Šis pratimas skirtas stiprinti sąžiningesnį požiūrį į save.

4. žingsnis: atminkite, jums nereikia elgtis pagal vidinio kritiko nurodymus. Imkitės tų veiksmų, kurie atspindi jūsų pačių požiūrį, kuo norite būti ir ko siekiate. Jūsų kritiškas vidinis balsas gali sustiprėti, liepdamas nieko nedaryti, laukti ar nerizikuoti. Kas kartą atpažindami destruktyvias mintis ir atsikirsdami joms bei veikdami priešingai, nei jos sako, jūs sustiprėsite, o jūsų vidinis kritikas – silpnės.